Sporto rėmimo fondo sprendimai kelia vis daugiau
aistrų ir sporto bendruomenės pasipiktinimą. Nors fondui skirtos lėšos auga,
tačiau sporto organizacijos šio augimo nepajus. 2019 metų Sporto rėmimo fondo
lėšos paskirstytos tik rugpjūčio mėnesį. Taigi, net 8 mėnesius sporto
organizacijos gyveno nežinioje. O galutiniai fondo sprendimai tiesiog pribloškė
– daugiau negu 2,5 milijono eurų skirta mokymosi įstaigoms ir su sportu
nesusijusioms organizacijomis. Dar daugiau negu pusė milijono eurų skirta
savivaldybėms.
Tuo tarpu sporto renginių organizatoriams parodyta
riebi špyga, taip ir nepaaiškinant konkrečių priežasčių. Formali priežastis: „Paraiška
neatitiko keliamų reikalavimų“.
Sporto bendruomenei nesuvokiama, kad dabar svarbiausia
– gražiai užpildyti paraišką, o ne pats rezutatas – organizuojamos varžybos,
turnyrai, sportininkų ir trenerių kvalifikacija bei būsimų olimpinių žaidynių,
pasaulio ir Europos čempionatų nugalėtojų ir prizininkų pritraukimas į sportą
ir jų ugdymas.
„Neįmanoma suvokti, kas vyksta Lietuvos sporte!
Kiekviena valdžia išradinėja savo dviratį. Vieni kuria sportą, kiti jį griauna.
O kenčia sportininkai, treneriai, varžybų organizatoriai. Nejaugi negalima
visoms partijoms, visiems valdžios atstovams susėsti prie bendro stalo ir
susitarti bei eiti teisingu keliu ir turėti ilgalaikę sporto strategiją“, – klausia
Lietuvos bokso federacijos (LBF) viceprezidentas ir bokso turnyrų
organizatorius Gintautas Statkevičius.
Pateikiame LBF viceprezidento G. Statkevičiaus kreipimąsi į Sporto rėmimo fondo valdytoją LR Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei į visą sporto visuomenę:
„Sporte esu nuo 1982 metų. Aktyviai sportavau ir dalyvavau bokso varžybose net 17 metų. Baigęs karjerą 1999 m. įsitraukiau į visuomeninę veiklą. Aktyviai dalyvavau Lietuvos bokso federacijos veikloje, dalyvavau kuriant Marijampolės bokso federaciją. Per aktyvios visuomeninės veiklos dvidešimtmetį esu suorganizavęs ne vieną dešimtį sporto renginių. Norint gerai suorganizuoti renginį, reikia ne tik pastangų, aktyvios veiklos, entuziazmo, bet ir piniginių lėšų. Sporto renginius daugiausia finansuoja rėmėjai, bet nemaža dalimi tenka prisidėti ir pačiam. Todėl nuoširdus „ačiū“ tiems, kurie neabejingi ir geranoriškai padeda.
Per
tiek metų sukauptą patirtį, galiu drąsiai teigti, kad visas Lietuvos sportas
laikosi ant sportininkų, trenerių ir visuomenininkų pečių. O mažiausia parama
yra iš valdininkų ir biurokratų. Ypač liūdina tai, ką šiandien tenka matyti
sporto funkcionierių koridoriuose. Rengiant sporto varžybas, retai prašydavau
funkcionierių pagalbos ir jeigu prašydavau, tai tik vietinės, savo miesto
valdžios. Ir visada sulaukdavau didesnės ar mažesnės pagalbos. Deja, iš
vietinės valdžios pasigesdavau ir dabar pasigendu – kokiais kriterijais
teikiama parama. Sunku suvokti, kokie yra kriterijai – sporto šakos
populiarumas, renginių populiarumas ar dar kažkas? Susidaro įspūdis, kad:
duodama tiek, kiek duodama. Todėl susiklostė tokia situacija, kad vienos sporto
šakos gauna šimtus eurų, kitos tūkstančius, dar kitos dešimtis tūkstančių, o
kitoms duodama tai, kas liko. Labai liūdna, bet ir savivaldybės neturi
konkrečių strateginių ir ilgalaikių sporto planų.
Blogiausia
ir liūdniausia, kad šiandien sportas visiškai niekam neįdomus ir nustumtas
netgi ne į antrą, o į paskutinį planą. Ypatingai pamiršti kaimai ir miesteliai,
kur dažniausiai užauga ne vienas garsus šalies sportininkas. Pačiam teko ne
kartą įsitikinti, kai kvieti sporto funkcionierius iš sostinės Vilniaus į
regionuose vykstančius renginius ir sulauki tik pažado atvykti, bet ne paties „pažaduko“.
Jiems miesteliai – neįdomu!
Skaudžiausia
patirtis – šių metų Sporto rėmimo fondo sprendimai. Marijampolės klubas
„Nokautas“, kuriame žmonės dirba „iš idėjos“ organizuoja dvikovinių sporto šakų
vakarą. Jame vaikai, jaunimas ir visi besidomintys sportu, galės susipažinti su
Lietuvoje propaguojamomis dvikovinėmis sporto šakomis. Todėl paramos
visuomeniniam renginiui nusprendėme kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto
ministeriją. Sporto rėmimo fondui pateikėmė du projektus – vienas inventoriui
įsigyti, kitas – artėjančiam renginiui. Netgi samdėme profesionalą, kuris
deramai ir pagal ministerijos klerkų sugalvotas taisykles parašytų projektus ir
surinktų reikiamus dokumentus.
Paraiška
atitiko reikalavimus ir įveikė numatytus etapus. Bet galutinis atsakymas
pribloškė – dėl lėšų trūkumo renginys nebus finansuojamas. Absurdas, skaudu ir
graudu. Tai lyg smūgis žėmiau juostos, po kurio nusvyra rankos ir daugiau nieko
nesinori organizuoti. Nes supranti, kad mes jiems tiek ir terūpim!
Tai
tik vienas iš sporto renginių, kuriems ministerija neskyrė finansavimo.
O
ką daryti tokiems, Lietuvoje organizuojamiems ir pasaulyje pripažintiems
tarptautiniams bokso turnyrams, kaip Algirdo Šociko, Dano Pozniako, Ričardo
Tamulio?! Legendinių Lietuvos boksininkų vardo turnyrai yra įtraukti į
Tarptautinės bokso federacijos (AIBA) kalendorių, tai yra prestižiniai
turnyrai, kuriuose dalyvauja ne viena dešimtis užsienio valstybių rinktinių. Ne
pirmą dešimtmetį organizuojami turnyrai metus iš metų gaudavo finansavimą iš
Sporto rėmimo fondo ir pagrįstai tikėjosi, kad finansavimas bus skirtas ir
šiais metais. Turnyrai jau surengti, o neigiamą atsakymą ministerijos klerkai
paskelbė tik dabar. Ką daryti toliau!?
Sunku
suvokti, kodėl reikėjo griauti ir ardyti tai, kas tiek metų kurta. Kodėl buvo
išardyta aukšto sportinio meistriškumo rengimo bazė Lietuvos olimpinis sporto
centras (LOSC), kodėl neliko sportą kuruojančios organizacijos Kūno kultūros ir
sporto departamento? Tiek metų buvo kurta sporto sistema. Bet lengva ranka ji
buvo sugriauta. Taip, buvo ten klaidų ir netvarkos. Bet reikėjo tą tvarką
įvesti, o ne viską griauti.
Deja,
dabar Lietuvos sportas rieda tik žemyn. Dėl to labai skaudu ir liūdna. Jaunimas
nenori sportuoti, ypač aktyviai, kai reikia siekti rezultatų. Nes jie nemato
perspektyvų, nesitiki, kad iš didžiojo sporto galima pragyventi ar bent
padoriai gyventi.
Kol dar nevėlu, turime prabusti ir imtis konkrečių permainų mūsų Lietuvos sporte!“
This website uses cookies so that we can provide you with the best user experience possible. Cookie information is stored in your browser and performs functions such as recognising you when you return to our website and helping our team to understand which sections of the website you find most interesting and useful.
Strictly Necessary Cookies
Strictly Necessary Cookie should be enabled at all times so that we can save your preferences for cookie settings.
If you disable this cookie, we will not be able to save your preferences. This means that every time you visit this website you will need to enable or disable cookies again.