2016 metais Lietuvos suaugusiųjų čempionais tapo net trys vilniečiai. Deja, šiais metais, sostinė liko be čempionų. Vienas ryškiausių Vilniaus apskrities bokso federacijos neveiksnumo pavyzdžių – vienas Lietuvos rinktinės lyderių Tadas Tamašauskas.

Penktą Lietuvos čempiono titulą T. Tamašauskas iškovojo atstovaudamas ne Vilnių, o gimtuosius Biržus, kuriuose gyveno vos pirmuosius trejus savo gyvenimo mėnesius.

„Susidaro įspūdis, kad Vilniui medaliai nereikalingi, nes Vilniaus sportininkai buvo apgyvendinti, maitinami ir į varžybas vežiojami sporto klubų lėšomis, bent jau man buvo pasakytas toks Vilniaus bokso federacijos susirinkimo nuosprendis, į kurį, beje, kvietimo dalyvauti net negavome, nors esu Vilniaus bokso klubo bendrasavininkas, kurį ir atstovauju varžybose. Tačiau puikiai žinau, kad kitų miestų sportininkų su čempionatu susijusias išlaidas padengė miesto sporto centrai arba miesto federacijos savivaldybių skirtomis lėšomis. Tokia tvarka net yra nurodyta Lietuvos bokso čempionato reglamente“, – naujienų portalui TV3.lt sakė T. Tamašauskas.

Vilniaus miesto bokso federacijos vadovai ir treneriai, su Stanislavu Mižigurskiu priešakyje, gausios kritikos sulaukia jau ne pirmą kartą ir ne pirmus metus, nes sostinės atstovų rezultatai nuolat prastėja.

Šių metų Lietuvos čempionate vilniečiai nesugebėjo laimėti nei vieno čempiono titulo ir tepelnė tik šešis medalius – 2 sidabro ir 4 bronzos, nors sostinės garbę gynė olimpinis ir Europos čempionato prizininkas Evaldas Petrauskas. Lietuvos olimpiniame sporto centre (LOSC) Vladimiro Bajevo treniruojamas vienas tituluočiausių šalies boksininkų šilutiškis E. Petrauskas patyrė pralaimėjimą jau pusfinalyje.

Daug klausimų Lietuvos bokso federacijos vadovams kelia vilniečių trenerių darbas Vilniaus miesto sporto centre – ar nėra tik tarifikuojami boksininkai, o realus darbas nevyksta. Pavyzdžiui, Ana Starovoitova, kurios treneriu nurodomas S. Mižigurskis, Lietuvos čempionate atstovavo Vilniui, tačiau boksininkė gyvena, dirba ir treniruojasi ne sostinėje, o Klaipėdoje. 

Boksininkams susidaro įspūdis, kad treneriams svarbiausia – ne sportininko meistriškumo kėlimas, bet tarifikacija, nuo kurios priklauso trenerio alga.

„Dažnai pasvajodavau, kad būtų smagu atstovauti Biržams ir tapti pirmuoju šio miesto boksininku, tačiau tokios galimybės neturėjau, nes būdavau tarifikuotas vieno ar kito trenerio iš Vilniaus vardu, tiesą sakant tų trenerių buvo trys ir jie net ne visada gražiuoju sugebėdavo susitarti, kuriam atiteks didesnis skaičius akademinių valandų. Kol priklausydavau kuriam nors iš Vilniaus trenerių, tol turėdavau ir atstovauti Vilniui“, – TV3.lt portalui pasakoja pasaulio ir Europos čempionatuose dalyvavęs T. Tamašauskas.

TV3.lt portalui atskleista ir daugiau skandalingų faktų apie Vilniuje dirbančius trenerius, kurie stengiasi dažnai nepelnytai prisiimti nuopelnus ir boksininkai dirbtinai tampa vilniečiais.

„Net mano pusbrolis, Petras Poškus, kuris visą laiką gyveno Biržuose, o treniravosi Pasvalyje, 2013 metais dalyvaudamas Lietuvos čempionate atstovavo Vilnių, nes tais metais atvažiavo mokytis ir sportuoti į Vilnių“, – tvirtina T. Tamašauskas.

Pasak penkis kartus Lietuvos čempiono, net sunku pasakyti, kas dabar oficialiai yra jo treneris.

„Neatmetu galimybės, kad ateityje atstovausiu Biržus, tačiau tai priklausys nuo to ar Vilniaus savivaldybė išspręs savo problemas, nes akivaizdu, kad lėšų skirstymo mechanizmas stringa miesto federacijos arba sporto mokyklos grandyse. Tikrai malonu sulaukti dėmesio iš Biržų mero, iš biržiečių aktyvistų bei žurnalistų, jie labai operatyviai reagavo į situaciją. Nors mano širdis priklauso Vilniui, sporto, konkrečiau – turbūt visų individualių ir kai kurių komandinių sporto šakų klausimu, situacija čia liūdnoka. Nejaučiame nei miesto paramos, nei padėkos. Vilniaus miesto sportininkų pagerbime dalyvavau vos vieną kartą, kai 2010 metais laimėjau pasaulio dvikovės sporto šakų žaidynių sidabrą. Paskui dar sekė trečia vieta universiadoje 2013-tais metais, devinta vieta pasaulio čempionate 2013-tais, vien Lietuvos čempionu tampu jau penktą kartą, tačiau Vilnius dėkoja tik už tarptautines pergales ir tai, kaip įsitikinau, ne už visas. Mažesni miestai moka džiaugtis pergalėmis, labiau jas vertina, todėl dabar dar sunku tiksliai atsakyti į šį klausimą“, – sako iki 2016 metų Vilniui atstovavęs Lietuvos čempionas.